Mano norų sąraše Islandija atsirado po filmo HEIMA, tai turbūt kokiais 2007 m. Ant 10 mečio jubiliejaus ir pagaliau pagaliau ten nuvykau. Mano lūkesčiai Islandijai buvo tokie dideli, kad prieš kelionę pradėjau net bijoti, kad teks nusivilti. Neteko. Drąsiai rašau Islandiją į savo visų topų pirmą vietą. Jau po truputį mąstau apie kitą kelionę ten. Nenupasakojamo gražumo šalis. Na, bent man 🙂 Tie, kas labiau mėgsta palmes, saules ir šilumą, nežinau ar su manimi sutiktų. Tie, kam širdis spurda pagalvojus apie didelius kalnus, uolėtus krantus, jūrą/vandenyną, juodo smėlio paplūdimius, sniegą, ledynus ir atšiaurius kraštovaizdžius be žmonių – pirkite bilietą dabar!
Skubėti aplankyti Islandiją kuo greičiau raginu ne tik dėl jos gražumo, yra ir kita negeroji priežastis. Geros vietos tuščios ilgai nebūna gi 🙂 Turistų skaičius smarkiai auga. Per ateinančius kelis metus prognozuojamas augimas apie penkis kartus. Aišku, tai reiškia daug pinigų Islandijai, dabar turizmo atnešami pinigai į biudžetą jau yra antroj vietoj po žvejybos. BET Islandijai netinka masovkės. Kelionės pabaigoje teko būti turistų itin pamėgtose vietose netoli sostinės, visiškai fui. pabuvus toj Islandijoj, kur aplink tave išvis nėra žmonių arba jų labai nedaug, tos masovkės atrodo kaip koks tarakonas sterilioj tobuloj virtuvėj :/ Tad, skubėkite. Šiaip turistų pikas yra vasarą, nes tada ilgos dienos (iki 20 val. per parą saulės šviesos), sąlyginai šilta (+18-22) ir t.t., daug turistų, didesnės kainos, ir nėra ledynų, sniegynų, šiaurės pašvaisčių. Jeigu šaltis nėra itin didelė tragedija, tai siūlyčiau pirmam kartui rinktis šaltąjį sezoną. Šiltuoju matau vienintelį rimtą argumentą – pravažiuojami visi pagrindiniai keliai 😀
PASTEBĖJIMAI.
Vietiniai turbūt labiausiai atsipūtę žmonės, kokius kurnors esu mačius. Tai labai nustebino. Turistai jiems jau truputį pabodę, tad nelabai veržiasi bendrauti ir smalsauti, bet visada malonūs ir gerai nusiteikę.
Barzdos labai populiarios. Turbūt, kad šilčiau būtų. Tikri vikingai 😉
Reikjavyke dauguma rūbų parduotuvių yra outdoorsinės ir/ar su tais vilnoniais šiltais megztukais. Sakė, kad visi islandai juos turi. Nešioja vasarą 😀 ir nejuokavo. pasakojo, kad visi vaikai mokosi juos megzti mokyklose. Gailiuosi, kad nenusipirkau.
Oras Islandijoje labai greitai keičiasi. Jie turi posakį, jei nepatinka oras, tai palauk 5 min. 🙂 na, gal ne taip dažnai. bet tikrai buvo ne kartą, kai labai baisiai lijo, mes jau išgudrėję pasėdėdavom mašinoj šiek tiek, ir nustodavo. aišku, taip pat greitai ir vėl pradėdavo lyt.
Visi paplūdimiai ten juodo smėlio, nes kaip mane apšvietė gudresni, visų vulkaninių salų toks smėlis 🙂
Islandai labai daug geria. geria, kai liūdna, geria, kai linksma. Nors ir alkoholis labai brangus. Alus buvo uždraustas iki 1990kažkeklintų, siekiant išspręsti alkoholizmo problemą, bet stiprieji gėrimai kažkodėl ne.
Islandai, kaip ir visi skandinavai, mėgsta lakrits saldumynus. aš irgi juos mėgstu. Valio! BET ne taip, kaip gerieji kiti skandinavai, jie lakritz neįmaišo į šokoladą, o tiesiog įdeda juodą dideį storą guminuką į šokoladą. keista.
Jeigu kas važiuosite Islandijon, prašau, prašau! parvežkite man saldainių šių! orouosto duty free pigiausi (apie 300 kr). duty free maišas į bagažą nesiskaičiuoja gi :)) TAK!
Islandams karštas vanduo ir šildymas nemokamas arba labai pigus, nuo regiono priklauso, tad jie netaupo. Lengviau atsisukti šildymą, nei susidėti gerus langus. Tad radiatoriai verdantys dažniausiai, kojinių galima imti mažiau, nei išdžiūna staigiai 🙂 Elektra irgi centus kainuoja, tad dauguma namų kiemų yra papuošti kalėdinėmis girliandomis, eglutės tarp daugiabučių apkabintos margomis girliandomis. naktį islandijoje visai netamsu. mėgsta jie lemputes 🙂 Tik karštas vanduo labai smirda, teks priprasti. Sunkiausia su dantų valymu. Užtat šaltas vanduo ten, ko gero, pats geriausias europoje, gal net pasaulyje. Drąsiai gerkite iš čiaupo, tik reikia kiek nuleisti vandenį, kad nusiplautų karštas vanduo – jis netinkamas gerti.
PATARIMAI.
- Kelionę planuokite kaip įmanoma iš anksčiau. Kadangi paklausa labai didelė, tad pradėjus bukintis mašinas, nakvynes ir turus iš anksto galėsite rinktis iš žymiai didesnės pasiūlos ir sutaupysite pinigų. Tas iš anksto, tai 1-2 mėn. Neperdedu. Kai nusipirkome bilietus, apžiūrėjau airbnb, buvo n+1 variantų, likus dviem savaitėms rinkomės praktiškai iš poros ir aišku, brangesnių ir nebetokių fainų. Jeigu planuojate apsistoti kažkur po naktį, tai gal ir nebūtų taip sunku. Dėl mašinų tos pačios istorijos, nuomos punktai paskutinę dieną turėdavo po vieną-dvi mašinas likusias iš kelių šimtų. ir čia ne sezonas.
- Pasirūpinkite tinkama apranga ir avalyne. Pamirškite visus miesto rūbus ir gražas šukuosenas namie, jų ten neprireiks 😀 termo apatiniai rūbai reikalingi taip pat, kaip pasas. Siūlyčiau pasiimti slidinėjimo rūbus ar pan. Svarbiausia, kad būtų waterproof ir windproof. Batų reikia irgi neperšlampamų, tinkamų vaikščioti ne šaligatviais. Nors temperatūra ir nebūna ten labai žema, bet vėjas tokio baisumo, kokio gyvenime nesu patyrus. keliskart užtaikėm ant tokio, kad net sunku išstovėt buvo MAN. aš nesu mažas ir lengvas žmogus 🙂 ir lyja ten dažnai, dėl didelio vėjo vietiniai skėčių tiesiog neturi, tad neverta tokio imti visai. jeigu ne lietus, tai prie krioklio tikrai išskalbs.
- Nuomuojantis mašiną būtinai būtinai imkite gravel insurance, nes būtinai apdaužys skraidantis žvyras keliuose mašiną vos išlindus iš miesto. Mus lenkė sunkvežimis ir gavome žvyriuko dovanų nuo jo – įskeltą priekinį stiklą. Su mūsų turėtu draudimu tai kainavo mums 100 eur. be draudimo būtų buvę beveik 500 eur.
- Pažiūrėkite HEIMA, jame tikra Islandija.
- Paklausykite islandiškos muzikos. kaip pvz. Sigur ros, Mum, Bjork, Solstafir, Soley, Vok, GusGus ir etc.
- Paisykite įspėjimų ir ženklų. Jie ne veltui. Kažkam kažkas jau ten atsitiko, dėl to juos ir pastatė 😉
- Viešasis transportas tarpmiestinis ten beveik neegzistuoja. Visi vietiniai turi mašinas, arba nevažiuoja už miesto. Turistui lieka arba nuomotis mašiną arba turai. Turai kainuoja kosmines sumas. Dviejų dienų turas, su nakvyne įskaičiuota, apie 500 eur. Tad be vairuojančio draugo Islandijoj nelabai pakeliausi.
- parsisiųskite aurorų apsą.
- Už įsigytus rūbus ir pan. galima susigrąžinti PVM 🙂 labai gailiuosi, kad neskyriau laiko po parduotuves pavaikštinėt. islandiški rūbai pasirodė labai simpatiški. natūralios spalvos, jokių blizgalų ir kislotnų spalvų.
MŪSŲ KELIAI
Sausį dienos labai trumpos. Švinta apie 10.30, temsta apie 17. Tad norėdami pamatyti kuo daugiau keldavomės anksti, kad norimame objekte būtume švintant ir pamatyti kuo daugiau, kol šviesu. užtat matėme labai daug saulėlydžių ir saulėtekių. Man tai yra nedažnai pasitaikantis malonumas.
1 diena. Atvykome iš orouosto apie pietus. Maklinėjom po Reikjavyką. Kas man labai patiko, pagrindinėje gatvėje beveik visų namų šoninės sienos išpaišytos. reikjavyko centras realiai ir yra viena ilga ilga gatvė. tai einant ja, ir poto pamaklinėjant truputį šonuose, kai matosi, kad ten kažkas įdomesnio, nelabai ir įmanoma pasiklysti. Viename jos gale didžioji bažnyčia. Kitame – senoji centro dalis, su parlamentu ir katedra, ir renginių centras Harpa (galima jį nemokamai apžiūrėti. įspūdinga vieta ypač sutemus. pasakojo, kad nuvalyti visus 3d langus kainuoja kelis milijonus kronų, tad kol kas buvo valyta tik dukart)
čia daugiau apie sostinę ir ką joje veikti http://wikitravel.org/en/Reykjavik
sako žmonės, kad ir per dvi valandas ją apeiti galima. Tikrai taip 🙂 jeigu norite paslampinėti po visur, pabendrauti su vietiniais, tai ir dviejų dienų mums neužteko. Mes taip ir nespėjome apsilankyti meno muziejuose. Girdėjau, kad neblogi.
Susitikom su vietine lietuve ir jos draugu islandu. Papasakojo apie vietinį gyvenimą. Smagus buvo baras Kaffibarrin. Antrame aukšte ten vyko vietinio vyrų choro repeticija, tad tarp pirmo aukšto muzikos girdėjosi antrojo aukšto rimtos giesmės. o per pertraukas dėdės eidavo gerti alaus. gera vieta. Islandai labai muzikalūs žmonės. Svajojau labai būnant islandijoj patekti į kokį mėgstamos islandiškos grupės koncertą, deja, deja, jos nekoncertuoja taip dažnai, kaip man būtų reikėję 🙁
2 diena. Anksti ryte išvykome į savo south trip. Pirmas kelionės plane buvo Seljalandsfoss . Krioklys įspūdingas tuo, kad galima pralysti už jo. Tik įspėjimas – sausiems išlikti sunkiai pavyks. Nors manau, kad verta dėl to sušlapti. Netoliese yra mažesnis krioklys, bet mes ten nebėjom, nes buvom šlaputėliai.
interneto nuotrauka. Kai mes buvome, tai buvo kur kas labiau apsiniaukę ir labiau žiema 🙂
Tada keliavome toliau link Skogafoss. Prie jo dažnos būna vaivorykštės. Turint minty, kaip dažnai keičiasi orai, tai verta palaukti šiek tiek. Pirmąkart tuos krioklius pamačius, tai labai wow buvo, bet kai poto pamatėm visa kitą, kriokliai nebekėlė tiek daug emocijų. ypač, kai krioklių yra labai daug ir turint laiko/noro galima dažnai prie jų stot. Žemėlapy ieškot „…foss“. Toliau važiavome link Vik miestuko. Neprivažiavus jo yra švyturys ir Dyrhólaey Arch. Stebuklinga vieta. Viena iš tų, kurias masovkė smarkiai pagadintų. Vaikštai sau aplink, o aplink tik pasakiški vaizdai. Ilgai ten vaikštinėjome, dažniausiai tylėdami, nes išseko visi WOW. Ten pirmąkart pajutau, kad Islandija tikrai yra magiška vieta. Kriokliai dar tebuvo tik labai gražu 🙂
Poto nuvykome į netoliese esantį black sand beach. Neseniai ten įvyko nelaimė. Turistų šeimą nunešė didelė banga, nes jie stovėdami atsukę nugaras į jūrą sau fotkinosi, mamos nepavyko išgelbėti. tad visi įspėjimai ten tikrai ne veltui. Mes ir patys matėm kokios sneaky ten gali būti bangos. Jokiais būdais priėję arti nenusisukite nuo jūros. bangos galingos ir nenuspėjamos. Ten tikrai daug turistų, beeeeet galima paeiti kiek tolėliau, kol jie susilieja horizonte ir mėgautis ramybe. Sakė, kad kažkur aplink galima pamatyti puffinų – islandiškų paukščiukų. deja, aš juos mačiau tik turistiniuose atvirukuose.
Šitos dienos apylinkės SOLSTAFIR klipe Fanams
Apsistojome Vik miestuke. Pagal šalies mastus gal ten net ir visas miestas 😀 turi supermarketą vieną ir restoraną/barą, kuris dirba iki 21 val. Nakvojome keistame hostelyje. kambariai tokio dydžio, kad telpa siauros lovos, lagaminas ir kriauklė. nėra jokių spintų ir lentynų. Bet namas pats labai senovinis su vintažiniais baldukais ir net senoviniu šaldytuvu. Antrąkart aš ten nelabai veržčiausi apsistoti, bet kad jau Islandija magiška šalis, tai pametėjo mums paguodos. tame pačiame hostely buvo apsistojęs australas NATIONAL GEOGRAPHY fotografas, kuris jau 16 metų neturi namų 🙂 Sakė, pernai buvo sunkūs metai, nes….. (įkvėpsiu, nes man vis dar sunku suvokti TAI) aplankė 52 šalis. O šalys, tai ne Lenkijos visokios, bet tokios, kur gerai pagalvoti dar reikia kuriam pasaulio gale jos yra. Po Islandijos turėjo keliauti Grenlandijon fotografuoti meškų. Sakė, kad jos vienintelis žvėris, kurio jis tikrai bijo. Tikiuosi, neteks perskaityti apie nugalabytą fotografą Grenlandijoje.
(offtopic. Grenlandija irgi buvo mano norų sąrašiuke, kaip sniego karalystė nuo tada, kai perskaičiau knygą „panelės Smilos sniego jausmas“. Islandijoje teko daugiau sužinoti apie tą šalį, pirmąkart iš žmonių joje buvusių. islandas pasakojo, kad ten fiziškai stiprių žvejų kraštas, bet urvinio žmogaus mentaliteto. alkoholizmas, nusikalstamumas, savižudybės yra kasdienybė ir ne taip lengvai pasiekiamas internetas kaip kad mes pripratę, nes ten jis labai brangus. tarp miestų nėra jokių kelių, reikia arba skristi arba važiuoti pliku ledu. Kažkaip nebetaip žavu, kaip aš buvau prisisapnavus… Apie grenlandiją pradėjome kalbėti, nes mūsų buvimo metu Islandijoje pagrindinė pokalbių tema buvo dingusi ir vėliau rasta nužudyta vietinė mergina. Paaiškėjo, kad ją girtą, einančią namo, pasigrobė du grenlandai žvejai. Islandai buvo sukrėsti ne vien todėl, kad jų maža tauta ir vienaip ar kitaip visi kažkaip susiję tarpusavy, bet ir dėl to, kad čia labai mažas nusikalstamumas. vietiniai sakė, kad panašaus pobūdžio nusikaltimo nepamena net. Jei ir būna koks nužudymas, tai koks kartą per metus ir tarp girtų islandų. Matėme kaip žmonės su gėlėmis ir žvakėmis rinkosi į eiseną skirtą tai merginai. Keliasdešimt tūkstančių žmonių minia 130 000 žmonių mieste yra daug. Vietiniai sukrėsti kalbėjo, kad visad turistam sakydavo, kad ko turite bijoti čia, tai tėra tik vėjas, o dabar taip nebebuvo. Nors mes jiems sakėm, kad didesniuose miestuose, tokios istorijos, deja, bet kas savaitę. Mums Islandija vis dar atrodo labai saugi šalis 🙂 Tik sužinojom vieną nemalonią detalę, kuri turėtų aktuali būti moterims. Ten gan populiaru į gėrimus įmaišyti medžiagos (pamiršau kaip ji vadinasi), kuri padaro žmones sukalbamesnius. Tad nepalikite gėrimo be priežiūros ar tiesiog prižiūrėkite savo drauges. kriminalų apžvalga baigta)
3 diena. Turėjome išvažiuoti labai anksti, nes 10 val mūsų laukė kelionė į ledo urvus Jökulsárlón ledyne. Į ledo urvus be gidų eiti draudžiama, o 2-3 val. turas kainuoja nuo 160 eur. biškį daug, bet pagalvojom velniop, vienąkart gyvenime reikia. tuo labiau, kad dėl klimato kaitos liūdnosios prognozės sako, kad tų ledynų už 10 metų neliks. ačiū žmonijai. Mes keliavome su glacier trips , patiko, kad tai vietinių islandų, gyvenančių netoli ledynų įsteigtas mažas versliukas. Smagūs vyrukai, gyvenantys tuo ką daro. Rekomenduoju 🙂 (yra kelios didžiosios turų kompanijos, masiškai darančios turus į visur. mes pagalvojome, kad kokybiškiau bus vykti su žmonėmis, kurie specializuojasi šituo reikalu ir dirba patys sau)
Taigi va, mus pasiėmė meeting pointe giga džipas, na toks visiškai giga. nebuvau mačiusi tokio dramblio anksčiau. į jį telpa niolika žmonių. Su juo važiavome kokį 40 min link urvo tokiais keliais, kur be galingo džipo nenuvažiuotum ir poros metrų.
mažutis mūsų džipukas. mano ūgis 177, kad lengviau įsivaizduoti jo mažumą 🙂
beeet užtat vaizdai tokie, kad ten filmavo GAMES of THRONE 🙂 pamatysite tą slėnį naujame GOT sezone. Sakė kad kelis mėnesius jie ten filmavo. (mačiau, kad jau yra organizuojami GOT turai gerbėjams 😀 ) pravažiavus tą slėnį (foto nebus, nes tai kas gavosi tiek mažai bendro turi su realybe, kad net neverta rodyt), mūsų laukė ledynai. davė batų apkaustus, nes pliku ledu eiti be jų būtų tiesus kelias link gipso, daug gipso 🙂 Galvoju reiktų ir lietuviškam plikledžiui tokių įsigyt. tik eiti reikia ne normaliai, o trepsint, kad spygliukai įsikabintų į ledą. Smagu visai. O pats ledo urvas tai mane, tiesą sakant, kiek nuvylė, ne tiek jis pats, kiek daug žmonių jame. nuotraukose ledo urvus mačiau be žmonių, tad atrodė įspūdingai. Aš tampu kelioninė mizantropė 🙂 manau, jei būtume buvę vieni, tai būtų buvę kur kas įspūdingiau. Šiaip, nesigailiu dėl šito turo, bet nežinau ar primygtinai rekomenduočiau kitiems.
šito aš tikėjausi ledo urve …
Gidai, vietiniai islandai, labai smagūs buvo, tad pripasakojo istorijų įvairių, kaip tie ledai susidaro ir kas vyksta, kodėl nesaugu ten eiti vieniems ir kiek žmonių ten yra dingę. Sužinojom, kad tie ledynai tik mums matosi žydri. ištikrųjų jame yra visa vaivorykštė, tiesiog žmonių akys sukalibruotos taip, kad mes labiausiai pagaunam žydrą spalvą juose. Kiti gyvūnai gali matyti juos kad ir raudonai. O beje, atskėlus ledo gabalą jame yra visa maža vaivorykštė! labai miela. įdomu ar taip ir pas mus būtų?
Ledo urvus galima aplankyti tik šaltuoju sezonu, ir tai dar ne garantuotai. Mums pasisekė, kad tądien, kai buvom užsibukinę atšąlo. Dieną prieš jie buvo uždaryti, nes kiek per šilta buvo ir pradėjo tirpti. Buvo didelė tikimybė įlūžti į poledinę upę. Gidai kasryt eina tikrinti ledo būklės, poto tik vežasi turistus.
Po ledo urvų, grįžome į Jökulsárlón parkingą pagrindinį, prie jo yra aisbergų ežeriukas, tiesiog didelis ežeras su daug aisbergų visokio dydžio ir visokio prišalimo vienas prie kito. jeigu nesidairytum aplink galima pasijaust kaip kokioj antarktidoj, spėju iš filmų 🙂 labai žydrai atrodantys aisbergai 🙂 kiek toliau yra pajūrys – diamond beach –pati pačiausia Islandijos vieta, kokią pamačiau šįkart. Neturiu aš žodžių tam gražumui. Tiesiog vandenyno didelės bangos, juodas smėlis ir dideli deimantiniai ledo luitai ant jo. Girdi jūros ošimą ir tirpstančio ledo švelnų traškėjimą. Aš tai pavadinčiau paradise, o ne palmes ir žydrą dangų. Vien dėl šito paplūdimio būtų verta Islandijon važiuoti 🙂 Šiltuoju laiku deimantiniai ledai irgi ištirpsta. Beje, kai žiūrėjau yotubkėj filmuką apie šitą vietą, kažkas komentaruose rašė, kad vyras nusivežė ir pasipiršo su deimantiniu žieduku čia. pagalvojau, kad tobulesnės vietos nesugalvočiau. man irgi galėtų čia pasipiršti, nebegalėčiau „ne“ pasakyt :DD
Netoliese yra ir pajūrys, kuriame ruoniai poilsiauja, bet mes jų neradom, deja. Kitąkart. Kiek pavažiavę radom mažą ledyną Fjallsárlón Glacier Lagoon, kuriame beveik nebuvo žmonių, tad papramogavom. Man kažkaip atrodo, kad Islandijos ledas slidesnis už lietuvišką 😀 na, nes tikrai ant jo visiškai neįmanoma net ramiai išstovėt.
palikau ruoniams raštelį: SEAL WRU? :)) kad kitąkart jau lauktų.
nakvojom Hofn miestuke, vėl ramus miestas su vienu supermarketu.
4 diena. Paskutinė south kelionės diena. Išvykome vėl anksti, nes ant saulėtekio norėjome būti gražioje įlankoje Stokksnes. Magiška vieta (žinau, kartojuosi, bet ten DAUG magiškų vietų)! ir nė vieno žmogaus! Visas grožis tik mums! saulėtekis ant uolėto jūros kranto, už nugaros snieguoti statūs kalnai, o iki jų žalsvas slėnis. Prie įvažavimo dar yra ir banginio skeletas.
O poto patraukėmė atgalios, link Reikjavyko (beveik 500 km). Pagaliau pavyko sutikti islandiškų arkliukų! Matėm juos daug kur pakeliui, bet arba labai skubėjome, arba jie buvo toliau nuo kelio, tad tik 4 kelionės dieną gavau paglostyt arkliuką! čia buvo mano pagrindinių darbų Islandijoje sąraše 🙂 Visiškai mielybės! patys ateina, kaip šuniukai, pasiglostyt ir pabandyk tik nebeglostyt 🙂 švelnūs, ilgaplaukiai ir pūkuoti. Islandijoje bene vienintelėje šalyje arkliai dresuojami juos prisijaukinant, kai kitur – juos palaužiant. (Arkliukų, kurių nepavyksta išauklėti, mėsą parduoda japonams) Islandijoje jie visiškai nebijo žmonių, noriai bendrauja. Aš mažai su arkliais esu bendravusi, bet kitur arkliai dažniausiai prisibijo. Na, aš irgi bijočiau, jeigu mane luptų nuo vaikystės 🙁 Islandai labai jais didžiuojasi, rūpinasi, studijos universitete ir t.t. aš visai norėčiau islandiško arkliuko :)))
šlapias islandiškas arkliukas
Pirmąkart išlindo saulė ir pasnigo. Ankstesnes dienas buvo labiau + ir daugiau lietaus. Pamatėme visai kitokius vaizdus važiuojant atgal, nei kad matėme važiuojant pirmyn. buvo tiek gražu, kad nusprendėme tiesiog sustoti ir pavėpsoti.
Pakeliui buvo daug visokių krioklių, slėnių ir pan. bet labai skubėjome pamatyti sudužusio lėktuvo liekanas prieš sutemstant. Nuo lėktuvo parkingo iki pačio lėktuvo yra apie valandą kelio pėškom. Šalta šiek tiek buvo ir jau į tualetą norėjosi, bet kad jau buvo labai labai gražu, tai kažkaip ir pasimiršo visos tos kūniškos bėdos 🙂 Buvo labai balta vsur, kalnai balti, slėnis baltas, dangus rausvėjantis, jūra. ecch.. lėktuvas iš savęs gal ne tiek ir įdomus, nors aš kai dar nebuvau mačius nukritusios lėktuvo, tai buvo įdomu 🙂 1973 amerikiečių karinis lėktuvas sudužo. Jeigu ne besimakaluojantys turistai (vėl jie!) tai būtų kur kas labiau wow. bet manau, kad tikrai verta iki jo nužingsniuoti. ypač kai prisnigta.
O kai buvome nebetoli Reykjavyko abrakadabra ir auroros pasirodė! jau buvome beveik praradę viltį jas pamatyti, nes auroroms reikia giedro dangaus ir žvaigždžių, ko nebuvo visas dienas nuo mūsų atvykimo. Sustojome kažkokiame šunkelyje, kur pūtė nenormalaus šaltumo ir stiprumo vėjas pasidaryti klasės nuotraukos ir šiaip paspygauti, kad oooo auroros OMG 😀 atlėkė prie mūsų kažkoks šuo labai draugiškas pasiglostyt, paskui atėjo ir jo šeimininkas. mes jam aiškinam, kad auroros! auroros!, o jis sako, kad jis va šunio ieško. aš turbūt reaguočiau taip pat, jei man kas sakytų, kad oo žiūrėk kaštonas :)) Kitą dieną auroras pamatėm kur kas ryškesnes, bet dar ne pačias ryškiausias, kokios gali būti. kitąkart 🙂 (aurorų apsas sako tikimybę pamatyt ir į kurią pusę geriau važiuot jų ieškot)
5 diena. Išvykom į golden circle, ko gero, pats populiariausias turistinis maršrutas netoli reikjavyko. Šiaip, būtų buvę protingiau jį važiuot kelionės pradžioj, nes kai pamatai visą tą tuščią ir nuostabią Islandiją, tai poto turistų apgrūsti vaizdai nebekelia tiek laimės, kiek galėtų pirmąkart pamačius didelius krioklius ir t.t. bet anyways. Tai buvo tik pirmasis mūsų bandymas. Kadangi pasnigo smarkiai, tai keliai buvo sunkiai pravažiuojami, o mūsų tą dieną turėta mašina buvo visai mažutė. Pažįstami, išvažiavę anksčiau nei mes, parašė, kad strigo keliuose ir į tą pusę geriau nevažiuot, tad mes nusidanginom į Þingvellir National Park. Buvo labai balta, sniego DAUG. sniego tiek daug ir tokio tinkamo sniego pramogoms seniai buvau mačiusi ir Lietuvoje. Man patinka sniegas 🙂 Kadangi du iš mūsų kelionės draugų sniegą matė antrąkart gyvenime, tad mes jiems pravedėme visą pažintinę sniego programą: mokėm kaip lipdyt sniego senius (taip, yra pasualy žmonių, kurie to nemoka), žaidėm sniego karus ir darėm sniego angelus. Poto buvo kažkiek šlapia gyventi, bet ai, linksma buvo. Parko mažai matėm, nes ten buvo tiesiog sniego karalystė, graži sniego karalystė su kriokliais ir kalniukais. sutikti turistai mielai įsitraukė į mūsų sniego mūšius. Man regis, kad sniegas teigiamai veikia visų nuotaikas 🙂
pakeliui radom įstrigusią 4W mašiną, haha, lažintis galėjau, kad tai bus kinai. ir buvo! jeigu islandijoj kasnors daro kąnors kvailo, tai 99 proc. kad bus kinai turistai. taip ir gimsta stereotipai 🙂 bet šiaip buvo visai nesuvokiama, kaip tokia mašina taip toli nuvažiavo nuo kelio ir taip smarkiai įklimpo. 5 mašinos buvo sustojusios padėt, bet nesugebėjo jos ištraukti. o kinai tuo tarpu selfinos :)) poto matėm ir daugiau tokių pramogautojų, vien kinai… čia gal jų tokia pramoga?
dasikapstėm poto iki hot springs, na tiksliau iki kalnų, kur jie yra. reikėjo palipėt pusantros valandos iki maudytis tinkamų. kadangi jau beveik temstant atvažiavom, tai tiesiog palaipiojom dideliais baltais kalnais su karštomis versmėmis. gražu!
vidurnaktį išvažiavom ieškot aurorų, reik toliau nuo miesto šviesų. radom 🙂
6 diena. Visas naktis mažai miegojom, anksti kėlėmės, vėlai gulėmės, dieną buvo daug įspūdžių, tad 6 kelionės dieną nusprendėm, kad reik išsimiegot. o išsimiegojimas ir keliavimas nelabai suderinima, kai 10 val. jau reikia būti kažkur atvykus. tad išsimiegojom ir išėjom turistaut po reikjavyką. Susitikom su vietiniu, aprodė mums miestą, papasakojo kaip vietiniai gyvena. Vakare išėjom barų lankyt. patiko 🙂
7 diena. Anksti atsikėlėm, buvo sunku, nes parėjom 4 ryto. ir išvykom vėl į golden circle. Antras kartas nemelavo ir pamatėm visus must see. Pakeliui dar užtikom atvirukiniame slėny saulėtekį. Gullfoss didžiausias krioklys WOW, nors ir pilna turistų.
Geisyr geizerius, tie tai buvo truputį nusivylimas, nes smirda, iššauna vandens srovė, prie kurios negalima lyst, nes verdantis vanduo ir poto porą min. – nieko. tik daug turistų, kurie dar ir griūvnėja, nes nemoka naudotis apledėjusiais keliukais. Prie geizerių dar buvo turistų sandėlys įsikūręs. dideliausias pastatas (kas savaime jau yra keistas reiškinys Islandijoje), jame kavinės, parduotuvės, tualetai ir turbūt keli tūkstančiai turistų, nes kokie 10 autobusų buvo ir n mašinų. Kažkaip brr.
tada išvykome tolyn nuo visų turistų, važiavome tuščiais keliais, beveik nesutikdami kitų mašinų. radom daugiau draugiškų arkliukų!
keliavome link Reykjanesta peninsula. Pabuvome Amerikos žemyne :))) buvome vietoje, kur susiduria amerikos ir europos tektoninės plokštės. gerai, kad vizų neprašė 🙂 Nusidanginome prie kitų smirdančių hot springsų, tokio žvėriško vėjo dar nebuvau gyvenime patyrus. Sunku buvo išstovėt. pagalvojau, o tai kokį šunį tikrai būtų nunešę gi. Buvome ir prie kyšulio švyturio, bet sutemus ir prie tokio vėjo kažkaip ne itin jauku. Kitomis sąlygomis jau cypaučiau apie magišką vietą 🙂 Manau, tą kraštą tikrai reiktų įtraukti į maršrutą, jeigu norisi pabėgti nuo masovkės.
Islandijoje visoje šalyje gyvena 320 000 žmonių, tai yra pusė Vilniaus. beveik pusė jų gyvena sostinėje, tad nelabai kas lieka kitoms vietovėms. Man Islandija, vieta, kur norisi matyti gamtos grožį, o ne besiselfinančius turistus. aišku, niekur man jie nepatinka, bet Islandijoje jie ne „nepatinka“, jie netinka :/
8 diena. skrendam namo. liūdna taip, kad vos laikausi neapsižliumbus. aš šiaip nežliumbiu. bet žinau, kad dar ten nukeliausiu.
KAINOS. Tiek ilgai Islandija laukė mano norų sąrašiuke, kad ir jo viršūnėje, nes labai gąsdinausi jos kainų. tik ir tegirdėdavau kokia tai brangi šalis. Bet šiaip nėra taip blogai, kaip galvojau 🙂 Išleidau mažiau, nei tikėjausi. Valio.
7 nakvynės airbnb/hosteliuose dviviečiame itin paprastame kamb. žmogui 294 eur
maistas apie 80 eur. Prekintis reikia BONUS parduotuvėse, jeigu įmanoma. Kitose gerokai brangiau. makaronai, ryžiai, sausainiai ir pan. dalykai panašiomis kainomis kaip pas mus, Labai brangūs daržovės ir vaisiai. Gali būti ir dvigubai, trigubai. Alkoholis parduodamas atskirose parduotuvėse ir irgi visai nepigus. Atskridus labai verta apsišopinti orouosto parduotuvėje. Mes gaminomės viską namie, nieko prabangaus, makaronai, kiaušinienės, salotos ir sumuštiniai. Smarkiai netaupėm, bet ir prabangių patiekalų nesigaminom, dažniausiai todėl, kad tiesiog labai tingėdavome po visos dienos važinėjimų. Mieste valgyt kainos visai nemažos. Vietiniai va sakė, kad galite ten ir ten nueit pavalgyt, kainos vsai ok ten. (ok t. y. kad sriuba kainuoja apie 20 eur). Buvom vienąkart pas aziejiečius pavalgyt, tai ~9 eur gal kainavo. Spėju, tai pigiausias maisto out variantas visam reikjavyke 😀 Keliskart buvom į barą pavakarot užsukę, alaus kainos apie 8 eur už 0,5 l. Būna ir laimės valandų, kai galima už kokius 6 eur gaut. Tad be alkoholio sunkiai apsieinantiems siūlyčiau vežtis iš namų 🙂
už mašinų nuomą 5 dienų sumokėjom apie 115 eur/žm. ėmėm paprastas mašinas, prie pigiausių, dalinomės ant 5 dažniausiai.
Kelionė iš keflavik orouosto į reikjavyką abi puses kainuoja 30+ eur. Yra dvi kompanijos, tai siūlyčiau pasiguglinti savo nakvynės vietą ir autobuso stotelių vietą ir rinktis pagal tai, kurią imti. Jei tinkamesnė GRAYLINE, tai pasiguglinkite nuolaidų, susitaupys koks euras kitas. Perkant internetu į abi puses pigiau.
Daug kas nuomojasi mašinas tiesiai iš orouosto, susitaupo ant autobuso. Keflavik orouostas yra apie 40 km nuo miesto.
skrydis su didesniu rankiniu bagažu (čia darsyk paurgsiu ant durnos wizzair politikos) kainavo apie 90 eur. visiškai pigiai. Dar vienas nesezono privalumas.
bendroj sumoj su magnetukais, atvirukais (jų, beje, galima rasti už 100 kr/0,8 eur ir pigiau), 160 eur ledo urvų turu, Islandijoj savaitė nuo pirmadienio iki pirmadienio kainavo apie 900 eur.
